Atgal į sąrašą

Italų vyrai svaiginasi kailinukų tendencija

Jurga Jurkevičienė
2011 12 18

Kai Europa laužo galvą, kaip iš finansų krizės ištraukti į skolas įbridusią Apeninų valstybę, italai kraustosi iš proto tikrai ne dėl vėjų, švilpiančių piniginėje. Bet ar tikrai jie ten švilpia? Tokį klausimą uždaviau sau praėjusį savaitgalį užsukusi į mėgstamą garsių dizainerių išparduotuvę Romos Magna Grecia ir Senojo Apijaus gatvių sankryžoje, rašo naujienų portalas "Lrytas.lt"

Vaikštant po keturių aukštų prekybos centrą susidarė įspūdis, kad Romoje jau prasidėjo nuolaidų savaitė, tokia sausakimša masė. Įdomu buvo ir tai, kad trijų aukštų pastatą labiausiai šturmavo vyrai.

Italijos moterims jau seniai tapo aišku, kad šią žiemą be prabangių kailinių gatvėje bus nevalia pasirodyti. Bet savaitgalį paaiškėjo, kad nuo moterų Italijoje neatsilieka ir stiprioji lytis. Ir vyrams prireikė madingų kailinių.

Romoje pučia šiltas Afrikos vėjas Sirokas, termometro stulpelis laikosi ties 15 laipsnių šilumos riba ir auksčiau, bet tendencija yra tendencija. Garsių dizainerių kailiniais, paltais, striukėmis ir kostiumais prekiaujančiame prekybos centre vyrai labiausiai matuojasi kailinukus. Skusto ponio, pintų triušių, faktūriško vilko. Matuojasi elegantiškus ilgus versto kailio paltus, kurių pamušalai – iš švelnaus triušio, audinių kailiukų.

Jei dar prisimenate krizės laikmečio pradžią, tuomet drabužių salonuose irgi karaliavo prabangūs kailiniai. Ne tik karaliavo, jie buvo šluojami akimirksniu. Šiandien Italijoje nuotaika panaši. Kai ateities prognozės piešiamos pilkomis spalvomis - italai perka.

Ar galima pirkimo sindromą pavadinti lengvabūdiškumu? Vargu. Juk lengvabūdiškumas – moterų bruožas.

Bet striukes, puspalčius ir paltus labiausiai matuojasi vyrai. Personalo darbuotojai-konsultantai vos spėja klausinėti: „Va tutto bene?“ ( it. – „Viskas gerai, tinka?“). Išrašo kasos lapelį ir siunčia dailų vyriškį į kasą pirmajame aukšte.

Malonu stebėti kailinukus besimatuojančius vyrus. Jie drabužį sau renkasi patys, be moterų patarimo. Geriausiu atveju, žvelgdami į save veidrodyje, pasiteirauja konsultantų – jau bene dešimtmetį šiame prekybos centre dirbančių vyrų - nuomonės. Dėl kailinukų kokybės italai galvos sau nelaužo. Viduje rūbo įsiūtų etikečių taip pat neskaito. Netgi nepasiteirauja konsultantų, kokio žvėrelio apykaklė puošia kašmyro paltą. Pasvarsto nebent dėl spalvos – mėlynoji naftos, smaragdo, grafito ar antracito? Hm.

Bet svarstymai trunka neilgai, vos kelias minutes, mat kitas klientas laukia už nugaros. Italų vyrai nekankina savęs ir mintimis, ar skusto vilko kailinukus dar galės panaudoti ir 2013–ųjų žiemą. Išeis iš mados, tai išeis. Juk taip ir turi būti.

Daug labiau jiems rūpi tai, kad kailinukai šįmet – truputį kitokio silueto, negu pernai ar prieš kelerius metus. Lengvi lyg nertinis, su gobtuvu, trečiojo tūkstantmečio technologijų faktūromis stebinančiais avikailių paviršiais.

Žvelgiant prekybos centre į dailius, lyg ką tik iš kirpėjo salono išėjusius vyrus, peršasi mintis: ar mados karštligė - pozityvus reiškinys?

Tikrai taip. Žvelgiant į šurmuliuojančią minią nekyla abejonių, kad mokėjimas džiaugtis akimirka, netaupant dideliems tikslams – tai ir yra tikroji prabanga. Bet tai - itališkas bruožas. Kokia bus jo kaina, pamatysime vėliau.

Praėjusį, šį, ateinantį ir visus kitus savaitgalius italai vyrai šturmuos prekybos centrus Romoje, Milane, Neapolyje. Iš jų žvilgsnio aišku, šie vyrai išgyvena malonumą apsigobdami pečius švelniais „Dolce&Gabbana“, „Ermanno Scervino“, „Ennio Capasa“, „Roberto Cavalli“, Giorgio Armani kailinukais. Lengvais, svaiginančiais, dvelkiančiais rafinuota prabanga.